Ah, mano Gyvenime. Koks tu nuostabus. Visko tiek daug turi. Viską dalini. Visko mokai. O aš, kaip tas mažas vaikas, šiandien matytas gatvej, nieko neišmanau. Nei kaip užmigti naktį, kai Liūdesys tavasis pas mane glosto kūną, nei kaip išlaikyti už rankos Džiaugsmą ilgam. Moku jį tik jausti, užuosti. Jo ryškias spalvas. Jo žavesį. Moku jį jausti už tūkstančių tolių, nepaliečiamų ranka. Užuosti, kaip jis ateina ir išeina.
Ah, Gyvenime. Koks tu nuostabus.