Jis kvepia
glosto,
meldžiasi.

Už žmogų,laisvę,
mane.
Už garsą, kurį tu jauti.

Jis šnibžda, sėlina
ten,
kur tu.

Jis. Ten kur tu, ten kur aš,
tik rečiau,
tik rečiau nei tu gali suprasti.

Šešėlis, štai kas Jis.
Naktinė persona.
Tik gaila.

Tik gaila, kad ne naktį, ne tik vakarą.
Kaip gaila,
kad dieną.

Jis. Tylūs, girdėti nevalia.
Bekūnis.
Bet žmonės jaučia, jaučiu ir aš.

Jis. Visų pažįstamas -
Liūdesys.

Jis kvepia,
glosto,
meldžias.

Tik kaip gaila,
kad laisvės čia nė kvapo,
nieko nieko.

Tik glėbys,
šiltas,
jaukus.

Ir nesvarbu,
kad truputį
baisus.

Kad jis toks didelis,
kad skęsti.
Skęsti tu, aš.

Tik rečiau.
Rečiau nei tu
kvėpuoji.

Nei jis galvoja.
Apie
tave.