Aš esu

Aš žmogus. Iš mažosios raidės.
Aš.
Aš daugiau už nieką.
Bet ne daugiau už žmogų.
Aš.
Aš kūrinys šmėkštelėjęs toj spalvoj.
Kokia ji?
Nežinau.
Žalia?
Tokia tyra it Ramybės kvapas tavo burnoje.
O tarp blakstienų aš rasa.
Juoda?
It tas varnas
Tavo sruogose pasislėpęs.
O gal jokios spalvos?
Gal aš lyrinis nukrypimas,
susiliejęs po tavo oda ir deguonim?
Kuriuo kvėpuoti
žinoma tu negali.
Aš.
Iš mažosios raidės
esu tas, be ko gyventi negali.
O gal aš visai ne iš raidės.
Aš oras, aš jausmas.
Aš daugiau už nieką.