O, koks Gyvenimas! Siaubingai nuostabus, o toks skanus! O, koks gyvenimas! Kiek daug talentų išugdė! Ir iš kur jo toks gerumas? Kai Skausmą atlydi iki pat akių, kai blakstienas šukuoja šiurkščiai.
O tie žmonės.. Užsidėję laimingumo kaukes, šypsosi toliau. Štai Jums ir kaukių balius! O koks gabus Gyvenimas! Kai jo Liūdesiai priverčia nusiimti visas šypsenų kaukes. Taip. Tos, kurios taip gardžiai šypsosi kiekvienam. O, kaip gaila. Gaila, kad pasibaigus Liūdesių šnibždesiams, žmonės vėl pasipuošia. Ta išeigine šypsena, kuri kartais tokia juokinga juokinga ir baltais baltais dantimis, kuriuos rodo praeiviams - KOKS GI NUOSTABUS JŲ GYVENIMAS. Taip, nuostabus, bet tik tada, kai Liūdesys šiurkščiais nagais sukioja aplink jų akis. Nes tik čia yra gyvenimas. Kai negali miegoti, o ne dirbtinai šypsotis.
O koks Gyvenime Tu teisingas. Tik gaila. Labai gaila, kad ne visi išmokstam. Ne visi. Ten esu ir aš. Bet visgi, koks Tu skanus! Gerklėje jaučiasi toks didelis kartėlis. Išpuoselėjančiai kutena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą