Pavargau. Ir jei atvirai, tai nuo visko.
Ir kartais, taip pritrūkstu žodžių,
kurie teka venom, tačiau žodžių čia nepakanka.
Atrodo taip nedaug reikėjo,
tačiau galbūt jie per mažai tikėjo?
Ir vingiuoju mintimis, kurių gal jau nėra?
O gal tik Liūdesys?
Su keista uniforma, nesibaigiančia forma. O tai, lyg nesibaigianti dykuma. Ah, ir visai nereikia, nes tai nesurimuota esmė, raidės kreivos, mintys nesudėliotos. Ir visai tai nesvarbu, nes tai nespalvota lyrika, į kurią jau seniai nerandu kelio. Ir visai nesvarbu, nes Tu toks gilus. Tik gaila, nes mintis- užrakinta. Galbūt dėl to, kad ne tik žmonės krinta. Ir visai nereikia rimo, nes į liūdną lyriką, daugiau niekada!