Rašydama savo niekalą, klausausi kaip tarp nusidėvėjusių namų stogų, laša Būtinybės surakinta Laisvė.
Girdžiu, sukaustytą Graudulį respublikos gatvėj.
O!! Kažkur visai šalia prabėgo Vaikystės šešėlis! Vaikų balsai!
Kaip visgi romantiškai lyja. -----
Rašau savo niekalą, bereikšmį "protų inteligentams", nuo literatūros apsvaigusiems ponams ir man nesvarbu. --
Nes šiandien romantiškai lyja.
Mano gardi Laisvė ant žemės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą