Visą tuščią naktį ir rytą Sielvartas laužė kūną. Net dangus su žeme maišėsi.
Visą naktį, iki pat šiol, Liūdesys atsisėdęs ant peties, skaičiuoja Svajonės likučius.
Ak, Gyvenime! Ir kam viso to?
Norėčiau tik užmiršti visa tai. Tyliai.