Bemiegės naktys, prisirpę Fantazijų rytai.
Ir taip nejauku tylėti prieš tave. Taip nejauku, bet kartu ir gera.
Ir mano Skaudulys ne toks baisus.
Ir kažkas viduj kutena vis smarkiau, mažiau ir vėl smarkiau.
O mano nežemiškas Jausme!
Verčiantis kvėpuoti smarkiau, giliau.
O mano begalybe!
O Gyvenime.
Jis nepamirštamas.