Mielasis, mažyti mano Gyvenime. Tu esi idealumų viršūnėj su pačia nuoširdžiausia šypsena. Kai apdovanoji pačiais savo geriausiais svečiais. O kiek jų daug! Laimė,
Sielvartas,
Atradimas,
Praradimas, ir galų galiausiai -
Liūdesys.
Jie tobuli. Tu tobulas. Kad mokai gyventi. Kad mokai kvėpuoti. Užmiršti, prisiminti ir vėl užmiršti. Tai, kas netikra.
Ak, tu mano Tobulybe! Ir kartu šalia, tokia didinga poniutė Realybė. Realybė, kuri ir vėl man akis plešia prieš Tiesą.
Mielasis, mažyti mano Gyvenime. Tu esi idealumų viršūnėj.