Skrisk paukšti, nusinešk į debesis ir leisk ištirpti į lietų, ant žemių sujauktų.
Skrisk, pradaigink į nebūtį,
paversk į didesnį nieką,
paslėpk arba visai sunaikink.
Skrisk paukšti, nusinešk į kosmosą, ten kur sudega negimusios žvaigždės.
Mano Jausmą.
Kad niekada neatrasčiau,
kad niekada neužuosčiau,
nepaliesčiau,
neišgirsčiau.
Kad miegodama užmirščiau amžinai.