2010 m. gruodžio 19 d., sekmadienis


Keistą vakarą tu aplankei. Tą vakarą, kuriame tu gimei. It visai nekaltas, tartum mažas angelas. Juodom akim. Sutrumpintais žandikauliais. Jau šiandien. Atleisk, sunku skaityti?
Keistą vakarą tu aplankei. Jis toks, tarytum šiandien tu gimei. Toks skurdus ir tuščias. O tu gimdamas man sakei: "Tu būsi mano, mano mano..."
Et, keistas vakaras čia su tavim. Toks pilnas ir tuščias. Juodom akim žiūri į manąsias. Bespalves, deja. Ir sakai, kad aš jau tavo. Tavo. Tavo.
Šiandien toks vakaras. Kai tu mane apkloji violetine spalva ir leidi mėgautis. Tyliai, žinoma. Iš tiesų, kaip gera. Jausti bent kartą tave, kas dieną. Taip gera, kad net baisu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą