O, ir vėl tu čia. Savo mažais pirštais ir purvinais nagais atsėlinai į akis. O rankos. Jos apglėbia visą kūną. Visą visą, taip stipriai, it niekada. Ir nepaleidi. Šnibždi į ausį slapčiausius savo norus ir karčiai glostai smilkinius.
O, ir vėl tu čia. Tu čia, kad net skauda. O rankos. Tokios gležnos, niekad Džiaugsmo pajėgti nešti man nebegali. Ir negalėjai. O vis draskai, draskai, draskai. O tos glamonės, kurias žadėjo Džiaugsmas, dabar man jas pažadėjai tu. Tik TU!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą