Meilė, na, ji beprotė. Bet beprotiškai saldžiai karti. Bet visiems labai skani. Gaila, nes Meilė, na, dar ji akla. Jai akis išdūrė. Sako, kad beprotystė. Gaila.
Meilė, na, nežinau. Gal tada, kai lūpų kampučiai šypsosi? O gal tada, kai akys drėgsta? Ne ne, ne iš laimės. Meilė. O gal tada, kai lapai krenta? Tokie raudonai puikūs. Arba lyg mažučiukų pėdos laksto per sugrėbtus lapus? O gal tada, kai labai kvepia?
O gal ji visai bekvapė? Gal visai bekūnė, bedvasė? Ne, ne, ne.
Meilė. Na, nežinau. Sako, ji yra. Aš tikiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą